Vincentiečių dvasinės šeimos šventieji

Šventasis Vincentas Paulietis 🔗︎

Šv. Vincentas Paulietis (pranc. Vincent de Paul) gimė Prancūzijoje Pauy miestelyje (netoli Dax) 1581 m. balandžio 24 d. Tėvai anksti pastebėjo Vincento gabumus, leido mokytis kunigu, pardavė jautį, kas buvo retenybė tiems laikams. 1600-ais metais tuomet devyniolikmetis Vincentas buvo įšventintas į kunigus. 1605 m. Vincentą pagrobė piratai ir pardavė į vergiją musulmoniškoje šalyje. Būdamas vergu, įkalbėjo šeimininką atsiversti į krikščionybę ir grįžo kartu su juo į Prancūziją po dvejų metų nelaisvės. Vėliau nuvyko į Romą, kur tęsė savo studijas iki 1609 m. Kurį laiką  tarnavo kaimo klebonu, nuo 1612 m. tarnavo apsišvietusiai Gondi šeimai. 1617 m. subūrė pasiturinčias moteris iš savo parapijos vykdyti įvairias labdaringas veiklas, tačiau jų veikla daugiausiai apsiribojo lėšų rinkimu ir perskirstymu, bet ne tiesiogine pagalba vargstantiesiems. Todėl vėliau, padedamas šv. Luizos de Mariljak, jis subūrė neturtingas moteris tiesioginei pagalbai vargstantiesiems, kurios tapo vienuoliška bendruomene ir pasivadino Gailetingumo seserimis (pranc. Filles de la Charité). 1622 m. Vincentas Paulietis buvo paskirtas galerų kapelionu. Kurį laiką tarnavęs Paryžiuje tarp įkalintų galerų vergų, 1624 m. jis įkūrė Misijų Kongregaciją (Vincentiečius), kunigų vienuoliją, pasišventusią tarnavimui vargingiems mažų miestelių ir kaimų žmonėms.

Vincentas Paulietis mirė 1660 m. rugsėjo 27 d. Popiežiaus Klemenso XII-ojo pakelbtas šventuoju. Visų labdaringų veiklų ir organizacijų globėjas. Šv. Vincento Pauliečio diena minima rugsėjo 27 d.

Palaimintasis Frederikas Ozanamas 🔗︎

Palaimintasis Antuanas Frederikas Ozanamas (gimė 1813 m. balandžio 23 d. -  mirė 1853 m. rugsėjo 8 d.) buvo  buvo filosofijos, teisės ir literatūros profesorius Sorbonos universitete. Ši prestižinė veikla netrukdė jam lankyti vargšų namuose. Būdamas studentu, kartu su savo draugais įkūrė Labdaros Konferenciją, kuri vėliau tapo Šv. Vincento Pauliečio bendruomene. Dar jam gyvam esant susikūrė 100 konferencijų, kuriose veikė 2000 narių. Popiežius Jonas Paulius II 1997 m. paskelbė jį palaimintuoju.

Šventoji Kotryna Liaburė 🔗︎

Šventoji Kotryna Liaburė (pranc. Catherine Labouré, gim. v. Zoe) priklausė Gailestingumo dukterų kongregacijai, įsteigtai šv. Vincento Pauliečio ir šv. Luizos de Mariljak. Ji gyveno 19 a. Prancūzijoje, didelių permainų ir neramumų laikotarpiu. Jos vizijų pagrindu buvo sukurtas medalikėlis, vadinamas Stebuklinguoju.

Šv. Kotryna Liaburė gimė 1806 m. Burgundijoje, Prancūzijoje ūkininko šeimoje. Buvo devinta iš vienuolikos vaikų. Jos motina mirė, kai jai buvo devyneri metai. Po motinos mirties padėjo tėvui ūkyje. Svajojo tapti vienuole kaip ir vyresnioji sesuo, tačiau jos tėvas tam norui nepritarė ir 1828 m. išsiuntė ją uždarbiauti į Paryžių. 1830 m. pradžioje ji parašė laišką Gailestingumo dukterų vienuolijai prašydama ją priimti. Gailestingumo dukterų vienuoliją šventoji pasirinko susapnavusi pranašingą sapną. Į prašymą buvo atsakyta teigimai, 1830 m. balandžio 21 d. Kotryna Liaburė buvo priimta į vienuoliją.

1830 m., naktį iš liepos 18 į 19, šv. Vincento Pauliečio dieną pagal senąjį liturginį kalendorių, šv. Kotryna Liaburė patyrė pirmąjį apreiškimą, kuriame švč. Marija pavedė jai misiją. Sekančių apreiškimų metu švč. Marija prašė Kotrynos nukaldinti medalikėlį ir pažadėjo suteikti gausių malonių visiems jį nešiojantiems. Apie savo vizijas ji papasakojo tik nuodėmklausiui.

1831 m. šv. Kotryna siunčiama tarnauti senelių prieglaudoje. Iš pradžių jai paskiriamas darbas vištidėje ir skalbykloje. Šioje prieglaudoje įvairiose pareigose ji tarnavo iki senatvės, išskyrus 1870 - 1871 m. karo ir Paryžiaus komunos laikotarpį, kai buvo laikinai evakuota. Sugrįžusi į Paryžių, būdama 65 metų buvo paskirta vienuolyno vyresniąja.

1832 m. gavus vyskupo pritarimą pagal Kotrynos eskizus 2000 vienetų tiražu buvo nukaltas medalikėlis ir vienuolijos “Gailestingumo dukterys” seserys pradėjo jį platinti Paryžiuje, kuriame tuo metu siautė choleros epidemija.

1835 m. Kotryna priėmė amžinuosius įžadus. 1848 m. revoliucijos metu šv. Kotryna patyrė Pergalės kryžiaus (pranc. Croix de la Victoire) vizijas.

Šv. Kotryna Liaburė neatskleidė savo vizijų paslapties iki pat mirties 1876 m.

1947 m. Kotryna Liaburė buvo paskelbta šventąja.